- pramaninėti
- pramaninė́ti iter. dem. pramanyti 1: Ispanai vėl prieš jį sukilo, karaliui gi pramaninėjo ant jo visokių nebūtų daiktų J.Bil. |refl.: Jis tyčia prasimaninėjąs savotiškų žodžių, kuriuos ir vartojąs Vr. \ maninėti; pramaninėti
Dictionary of the Lithuanian Language.